Neleiskime Lietuvos upių paversti uždumblėjusiais tvenkiniais, palikime žuvims jų migracijos kelius, neliestą pakrančių augmeniją, sodybas ir kaimus ant upių krantų. Planuojamoms statyti ant Lietuvos upių užtvankoms tarkime vieningą – Ne!
Palankios Lietuvos upėms naujienos iš Vyriausybės ir Energetikos bei Aplinkos ministerijų.
Mieli bendraminčiai,
Džiaugiamės galėdami Jums pranešti, kad mūsų bendros pastangos nenueina veltui ir valstybinės institucijos pastaruoju metu priėmė keletą Lietuvos upėms labai svarbių dokumentų.
- Birželio 21 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 789 „Dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žinios, 2010, Nr. 73-3725). Pagal šią strategijąvietoje Jono Šimėno siūlomų 250 MW, bendrą Lietuvos hidroelektrinių galingumą iki 2020 metų numatyta padidinti nuo dabartinių 126 MW tik iki 140 MW. Vadovaujantis anksčiau priimtu Vyriausybės nutarimu hidroenergetikos plėtrą visų pirma orientuoti ne į naujų užtvankų statybą, o į esamų hidroelektrinių modernizavimą, hidroturbinų įrengimą ant esamų užtvankų ir bepatvankias bei kitas aplinkai palankias technologijas, šis strateginis tikslas gali būti pasiektas iš viso nestatant naujų užtvankų !!!
- Rengiant šią strategiją Aplinkos ministerijos specialistai pateikė motyvuotus argumentus (Viceministro A.Spruogio raštas) dėl didelės ekologinės užtvankų žalos ir hidroenergetikos plėtros ribojimo.
- Energetikos ministras birželio 23išleido įsakymą, kuriuopatvirtino Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą, o liepos 10 d. šių dokumentų adaptuota versija išsiųsta ES Komisijai į Briuselį.
Ar jau galime būti ramūs dėl Lietuvos upių likimo? - Tikrai dar ne!
Mes gerai pažįstame tuos žmones, kurie bando įgyvendinti absurdiškus lygumų upių tvenkimo planus. Jie padarys viską, kad jų planai lengvai pasipelnyti Lietuvos gamtos ir visų mūsų sąskaita vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu būtų įgyvendinti.
Vienas rimčiausių mūšių dar laukia šį rudenį, kai Seime bus pratęstas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto svarstymas. Jono Šimėno vadovaujamos darbo grupės parengtas įstatymo projektas, apie kurio netoleruotinus trūkumus, įskaitant didelę grėsmę Lietuvos upėms esame jus informavę, susilaukė daugybės kritinių pastabų ir Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai parengti naują įstatymo versiją. Tačiau p. J.Šimėnas jam būdingu stiliumi Seime neabejotinai vis tiek bandys šiuo įstatymu „prakišti“ kokias tai galimybes tolesniam Lietuvos upių naikinimui ir panašias kaip mūsų Prezidentės vetuotame Šilumos ūkio įstatyme tik energijos tiekėjams, o ne visuomenei naudingas energijos supirkimo sąlygas.
Neabejoju, kad bendromis jėgomis bandysime tam pasipriešinti.
Belieka dar kartą apgailestauti, kad pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo turime tokį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką kaip Jonas Šimėnas, kuris atvirai atstovauja jam artimų verslo grupuočių, o ne valstybės ir visuomenės interesams ir visai nesirūpina jo teikiamų pasiūlymų poveikiu Lietuvos gamtai.
Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mėlynasis vingis“
steigiamoji deklaracija
Kadangi praeito amžiaus pabaigoje, įgyvendinant išraiškingam Lietuvos kraštovaizdžiui nepritaikytus didelio masto melioracijos planus ir kartu pastačius beveik 1200 užtvankų, buvo sunaikinta daugiau kaip 85 procentų natūralaus Lietuvos hidrografinio tinklo, tai yra upių ir upelių vagų, bei paskandinta daugiau kaip 240 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove pasižyminčių upių slėnių;
- kadangi prieš septynerius metus netikėtai buvo pradėti gaivinti dar 1950 metais parengti Lietuvos gamtos pertvarkymo planai ir Pramonininkų konfederacijos vardu Vyriausybei buvo įteiktas „Hidroprojekto“ ir Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio (buv. Melioracijos) fakulteto specialistų parengta „Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schema“, pagal kurią buvo numatyta Lietuvoje pastatyti 170 hidroelektrinių ir užtvankų kaskadomis patvindyti Nemuną ir daugumą jo intakų;
- kadangi per pastaruosius metus šie planai dar gerokai „patobulinti“ ir dabar ant Nemuno jau siūloma statyti ne tris, o aštuonias užtvankas, ant Neries – septynias, o planuotą užtvankų ant mažesnių Nemuno intakų kiekį siūloma padvigubinti, t. y. ant Lietuvos upių pastatyti arba atstatyti 350 užtvankų;
- kadangi, įgyvendinus šiuos planus, Lietuvoje iš viso nebeliktų upių su natūralia vaga, būtų padaryta nepataisoma žala vienam svarbiausių Lietuvos gamtinio karkaso elementų – migracijos koridoriams ir būtų galutinai sunaikintos vertingų migruojančių bei tekančiame vandenyje gyvenančių žuvų populiacijos;
- kadangi lygumų šalių energetinis potencialas yra itin menkas ir įgyvendinus šį planą būtų pagaminama ne daugiau kaip 10 procentų Lietuvai reikalingos elektros, tačiau dėl to būtų užtvindyta šimtai kvadratinių kilometrų ypatinga ekologine ir kultūrine verte pasižyminčių sausumos plotų, įskaitant saugomas teritorijas;
- kadangi tokie hidroenergetikų planai prieštarauja ES Bendrajai vandens politikos direktyvai, pagal kurią būtina išlaikyti ir atkurti kuo natūralesnę vandens telkinių būklę, o upių tvenkimas išimtiniais atvejais galimas tik tada, kai tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams ir kai nėra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu palankesnių alternatyvų tai pačiai naudai gauti;
- kadangi tokių alternatyvų yra pakankamai ir, daugiau dėmesio skiriant vėjo, geoterminei energetikai bei energetinių plantacijų kūrimui, Lietuvos energetinę nepriklausomybę galima padidinti daug lengviau bei greičiau ir nenaikinant Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo;
- kadangi pastaruoju metu, pasinaudodami ekonominiu sunkmečiu ir artėjančiu Ignalinos AE uždarymu, hidroenergetikos verslo atstovai reikalauja panaikinti 2004 metais priimtas Vandens įstatymo pataisas, draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingų upių ir vėl atverti kelią Lietuvos upių naikinimui;
- - - pagaliau atėjo laikas imtis ryžtingų veiksmų ir pradėti priešintis šiems sumanymams.
Todėl, suprasdami iškilusią Lietuvos upėms grėsmę ir nenorėdami tapti tyliais Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo naikinimo bendrininkais, telkiame Lietuvos upių gelbėjimo aljansą „Mėlynasis vingis“ – nepolitinę pilietinę organizaciją, siekiančią suvienyti Lietuvos piliečių ir visuomeninių organizacijų bei išeivijos pastangas bendram tikslui – išsaugoti Lietuvos upes ateinančioms kartoms.
Pagrindiniai aljanso uždaviniai:
- visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis priešintis Vandens įstatymo pataisų, reguliuojančių upių tvenkimą (14 str.), naikinimui ar esminei peržiūrai ir siekti, kad būtų uždrausta tvenkti visas natūralias upes;
- skatinti darnaus vystymosi nuostatas ir visuomenės interesus atitinkantį upių naudojimą mėgėjų žvejybai, ekologiniam, kultūriniam ar sportiniam turizmui bei rekreacijai ir su šiomis veiklomis susijusio smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą;
- palaikyti kuo spartesnį atsinaujinančių energijos šaltinių vystymąsi, teikiant pirmenybę nepalyginamai mažesnį, nei hidroenergetika, neigiamą poveikį gamtai darančioms alternatyvios energetikos rūšims – vėjo energetikai, biomasės deginimui, geoterminei energijai ir kt., o hidroenergetikos plėtrai naudoti tik naujausias geros praktikos pavyzdžio bepatvankes technologijas arba įrengti hidroturbinas ant esamų nenaudojamų užtvankų.
Kviečiame registruotis Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mėlynasis vingis“nariais ar rėmėjais ir bendromis jėgomis apsaugoti Lietuvos upes.
Steigiamasis komitetas:
Vladimir Adelšin žūkles klubo "Merkys" prezidentas, Megejiskos žūklės plėtros tarybos narys,
Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas,
Vytautas Brėdikis, architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius.
kun. Vytautas Brilius, Lietuvos Marijonų provincijos vyresnysis, bažnytinės teisės daktaras,
habil. dr. Romualdas Juknys, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas, profesorius,
dr. Antanas Kontautas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto prodekanas, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas,
Marijonas Mikutavičius, dainininkas, aktorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas,
dr. Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas,
Giedrė Paužaitė, VDU akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“ prezidentė,
Romas Sadauskas, rašytojas prozininkas ir publicistas,
Akademikas Arvydas Šliogeris, Vilniaus universiteto Filosofijos katefros vedėjas, habil..dr.,profesorius,
Romualdas Žilinskas, žurnalo „Žūklė+“ vyr. redaktorius, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys,